Pasirink maršrutą

Kviečiame susipažinti su Ukmergės savivaldybėje esančiu Užulėnio kaimu ir aplankyti pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos gimtinę. Linkime jums prasmingai praleisti laiką.


Virtualaus turo sukūrimą inicijavo ir finansavo Ukmergės kraštotyros muziejus

Virtualaus turo sukūrimą finansavo Lietuvos kultūros taryba

Virtualaus turo sukūrimą finansavo Ukmergės rajono savivaldybė
Virtualios realybės turas po pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos gimtinę sukurtas įgyvendinant Lietuvos kultūros tarybos finansuotą projektą. Virtualų turą galima peržiūrėti trimis būdais: interneto naršyklėje arba per mobilią programėlę (nuotoliniu būdu) ir per virtualios realybės akinius. Tikimės, kad šis turas taps puikia priemone norintiems per nuotolį pažinti vieną gražiausių Lietuvos kaimų – Užulėnį. Užulėnis garsus istoriniais nacionalinės reikšmės kultūros paveldo objektais: Lietuvos prezidento Antano Smetonos gimtosios sodybos vieta, Prezidento Antano Smetonos Užugirio devynmetė mokykla (nuo 2003 m. įkurtas Užugirio krašto muziejus), Užugirio dvaras (Užugirio kiemas) su parku, Lėno Šv. Antano Paduviečio bažnyčia. Tikimės, kad šis virtualus turas jus sudomins ir, atsiradus galimybei, patys nuvyksite į Užulėnio kaimą, susipažinti su šiais lankytinais objektais.

Antano Smetonos (Užugirio) ūkio istorija prasideda kartu su Prezidento 60-mečio jubiliejumi (1934 m.). Tautininkų sąjunga nusprendė, jog labiausiai Antaną Smetoną nudžiugins sklypas tėviškėje. Todėl išleido Dovanos ženklus – „kuponus“, kurių vieno vertė buvo 5 litai. Žmonės, pirkdami šiuos ženklus, sukaupė pakankamą sumą 80 hektarų sklypui – tai buvo visos tautos dovana Prezidentui. Tiesa, namus pasistatyti Antanas Smetona jau turėjo savo lėšomis – jam teko pasiimti maždaug 40 tūkst. litų paskolą.

1935 m. vienas garsiausių tarpukario architektų - Feliksas Vizbaras suprojektavo dvaro pastatus, parengė dvaro teritorijos projektus ir vadovavo dvaro statybai.

1937 m. baigti statyti dviejų aukštų tarpukario modernizmo bruožų turintys Smetonų šeimos namai, pagrindiniu fasadu orientuoti į šiaurės rytuose telkšantį Lėno ežerą. Iš lauko pusės namą puošia šešios tašyto granito kolonos, pastatytos prieš didžiąsias paradines duris, antrame aukšte – trys atviri balkonai, vidinio kiemo pusėje įrengta atvira lauko terasa. Elektros namuose dar nebuvo, tačiau buvo telefono ryšys su Kauno Prezidentūra.

Lėno ežeras, priklauso Nevėžio upės baseinui, yra valstybinės reikšmės vandens telkinys, užimantis 265,4 ha. plotą. Giliausia ežero vieta 5,9 m. Lėno ežeras yra rininės kilmės, susidaręs uždumblėjusioje lyguminėje rinoje – duburyje.

Smetonų šeimos namai tapo pavyzdiniu to meto ūkiu, kuriuo rūpinosi pats prezidentas. Čia būta septyniolikos statinių, nemažai jų išliko iki šiol. Sodyboje auginti gyvuliai, dirbo samdomi žmonės. Kiaulidės, karvidės buvo įrengtos pagal to meto naujausius standartus, su nuotekų sistemomis.

Smetonų šeima tik kelis metus pasidžiaugė savo namais.

1954 metais buvo įkurta Respublikinė vaikų sergančių kaulų tuberkulioze sanatorija, vėliau iki 1990 m. čia įkurdintas Naujosios Vilnios ligoninės psichoneurologijos narkologinis skyrius.

1992 m. Užugirio dvaro sodyba paskelbta regioninės reikšmės architektūriniu, istoriniu ir kraštovaizdžio kultūros paveldo objektu.

Ledaunė – ūkinis šaldytuvas. Viduržiemį iš Lėno ežero buvo gabenami ledo luitai, sluoksniuojami pagal tam tikrą technologiją, kad vasarą būtų galima sėkmingai saugoti mėsos ir pieno produktus.

Čia galima paskanauti vandens iš kieme išlikusio autentiško šulinio su svirtimi ir paragauti prezidentą menančių senutėlių obelų vaisių.

2019 m. rugpjūčio 10 d. švenčiant pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos 145-sias gimimo metines ir šimtmečio sukaktį, kai Antanas Smetona buvo išrinktas pirmuoju atkurtos Lietuvos valstybės Prezidentu, buvo atidengtas jam skirtas paminklas.

2,5 metro aukščio iš bronzos nulietos skulptūros autorius – skulptorius Antanas Žukauskas.

Įėjimas mokyklos galinėje dalyje buvo skirtas patekti į mokytojų butus. Pirmame ir antrame aukštuose, dešinėje mokyklos pusėje buvo du butai mokytojams 60 m² bendro ploto. Butą sudarė trys kambariai, virtuvė ir vonia.

Pirmųjų mokyklos mokytojų tarpe buvo ir prezidento Antano Smetonos sesuo Julija Smetonaitė.

Daugiausiai mokinių mokykloje mokėsi 1971-1972 mokslo metais - 150. Mažėjant vaikų kaimuose 2003 m. mokykla uždaryta, jos patalpose įkurtas Ukmergės kraštotyros muziejaus Užugirio skyrius.

2014 m. įkurtas senųjų amatų centras, kuriame lankytojai, dalyvauja etnografinio pobūdžio edukacijose, iš arčiau susipažįsta su šio krašto istorija, tradicijomis, papročiais, kulinariniu paveldu.

Kumetynas - pastatas laisvai samdomiems ūkio darbuotojams apgyvendinti.

Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos rezidencija Užugiryje. Ukmergės apskr. 1938 m. LCVA.

Smetonų šeimos namai tapo pavyzdiniu to meto ūkiu, kuriuo rūpinosi pats prezidentas. Čia būta septyniolikos statinių, nemažai jų išliko iki šiol. Sodyboje auginti gyvuliai, dirbo samdomi žmonės. Kiaulidės, karvidės buvo įrengtos pagal to meto naujausius standartus, su nuotekų sistemomis.

Smetonų šeima tik kelis metus pasidžiaugė savo namais.

1954 metais buvo įkurta Respublikinė vaikų sergančių kaulų tuberkulioze sanatorija, vėliau iki 1990 m. čia įkurdintas Naujosios Vilnios ligoninės psichoneurologijos narkologinis skyrius.

1992 m. Užugirio dvaro sodyba paskelbta regioninės reikšmės architektūriniu, istoriniu ir kraštovaizdžio kultūros paveldo objektu.

Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos sodybos Užulėnyje vaizdai iš lėktuvo. Ukmergės apskr., 1928 06 13. LCVA

Užulėnis – pirmojo Lietuvos Prezidento Antano Smetonos gimtinė. Knygoje „Pasakyta.Parašyta“ (Kaunas, 1935) Prezidentas su dideliu pasididžiavimu aprašo Užulėnio kaimą: „Mano gimtoji apylinkė tarp girių, su Lėno ežeru viduryje… Tai nuošalus senoviškas kampelis. Malonu būdavo matyti ir Užulėnio dūminės trobos ir jų šiaudiniai apsamanoję pažaliavę stogai. Tai buvo dainų ir pasakų kraštas“. Čia ir užaugo būsimasis prezidentas.

Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos sodybos Užulėnyje vaizdai iš lėktuvo. Ukmergės apskr., 1928 06 13. LCVA

Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos gimtasis namas Užulėnio kaime. Ukmergės apskr. 1938 m. LCVA. A75-P002

Smetonos nebuvo nuo amžių Užulėnyje gyvenusi šeima. Kada tiksliai jie čia įsikūrė, nenustatyta, istoriniuose šaltiniuose minima XIX a. pradžia.

1874 m. rugpjūčio 10 d. Užulėnio k., Taujėnų valsčiuje, mažažemių valstiečių Jono ir Julijonos Smetonų šeimoje gimė sūnus – Antanas Smetona. Jis buvo šeštas vaikas iš septynių užaugusių Smetonų šeimoje. Antanas augo kaip ir visi kaimo vaikai – dūminėje pirkioje, neišlikusioje iki mūsų dienų. Sodyba sudegė karo metais. Dabar šioje vietoje stovi sodybos maketas. Šalia sodybos pamatų 1989 m. pastatytas paminklinis akmuo, prie kurio pritvirtinta juodo marmuro lenta su užrašu „Respublikos prezidento Antano Smetonos gimtinė“.

1937 m. mokslo metai. Respublikos Prezidento A. Smetonos vardo pradžios mokykla. Užulėnis. (Nuotr. iš A. Mulerankos archyvų)

Užugirio mokykla – muziejus įsikūręs gatviniame Užulėnio kaime, rūmus primenančiame pastate. XX a. pradžioje mokyklos Užulėnio kaime nebuvo.

Prezidento Antano Smetonos rūpesčiu 1932 m. buvo pradėti mokyklos statybos darbai. 1935 m. birželio 13 d. mokyklos rūmai buvo iškilmingai pašventinti. Tai buvo viena moderniausių to meto Lietuvos mokyklų. Savo išore ir įrengimais mokykla, lyginant su to meto apylinkių gyventojų buitimi, atrodė kaip ištaigingi rūmai. Dviejų aukštų mūrinėje mokykloje buvo įrengtas centrinis šildymas, vandentiekis, kanalizacija.

Mokykla nuo 1936 m. balandžio 15 d. buvo vadinama Užugirio Prezidento A. Smetonos vardo pradžios mokykla. Šis vardas 1940 m. buvo panaikintas ir mokyklai sugrąžintas tik 1990 m.

Lėno Šv. Antano Paduviečio bažnyčia, stovinti Lėno kaime, Lėno ežero rytiniame krante. 1921 m. pastatyta medinė koplyčia. 1923 m. – 1924 m Kunigų Jurgio Kazakevičiaus ir Jono Laugalio iniciatyva. pastatyta akmenų mūro bažnyčia. Prezidentas Antanas Smetona rūpinosi bažnyčios bokšto statyba, jo lėšomis buvo įrengtas didysis altorius, kuriame įmontuotas dailininko Burbos pieštas Šv. Antano paveikslas.

Kuriant Smetonų šeimos namus, architektas Feliksas Vizbaras suprojektavo ir parką, anot amžininkų, projektas buvęs taisyklingo planavimo, o Antanas Smetona pageidavęs vingiuotų takelių. Parke sodinti ąžuolai žaliuoja ir šiandien.

2018 m. – 2019 m. atlikta parko rekonstrukcija. Suformuota ąžuoliukų alėja, skirta Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarams atminti.