Tikslių žinių apie Krikštėnų dvaro įkūrimą nėra. Rašytiniuose šaltiniuose jo istorija prasideda 1745 m., kai dvarą iš Monkevičių giminės įsigijo Ignas Bogušas. Po jo mirties dvarą paveldėjo jaunesnysis brolis Pranciškus Ksaveras Bogušas, kuris 1804 m. išvyko gyventi į Varšuvą. Duomenų, kaip tuo laikotarpiu atrodė dvaro sodyba, neišliko.

Vėliau Krikštėnų dvarą perėmė Pomarnackių giminė. XIX a. viduryje Julius Pac-Pomarnackis pastatė iki šių dienų išlikusius klasicizmo stiliaus dviejų aukštų mūrinius rūmus su triaukščiu rizalitu pagrindinio fasado centre.

XX a. pradžioje Juliaus Pac-Pomarnackio sūnūs Jonas ir Stanislovas dvarą pardavė prancūzų kilmės carinės Rusijos generolui Edvardui de Bondi. Vėliau dvarą valdė jo sūnus Ignacis de Bondi.

Antrojo pasaulinio karo metais Krikštėnų dvaras nukentėjo – bombardavimo metu buvo sugriautas vienas rūmų sparnas. Pokariu rūmai priklausė Krikštėnų tarybiniam ūkiui, juose ilgą laiką veikė kaimo raštinė ir biblioteka. Vėliau pastatas buvo apleistas, o sovietmečiu vykdytos rekonstrukcijos gerokai pakeitė jo išvaizdą.

1992 m. Krikštėnų dvaro rūmai paskelbti vietinės reikšmės architektūriniu kultūros paveldo objektu. 1994 m. dvaras grąžintas de Bondi giminės paveldėtojams, kurie vėliau jį pardavė dabartiniam savininkui.

2010 m. pradėti dvaro atgaivinimo darbai – sutvarkyta aplinka, rūmai rekonstruoti, iš dalies restauruoti ir pritaikyti turizmo ir visuomenės reikmėms. Šiandien Krikštėnų dvaras vėl gyvas – čia vyksta įvairūs renginiai, šventės ir kitos veiklos, o lankytojai gali pažinti dvaro istoriją ir jo aplinką.

Nuotrauka – Dainiaus Vyto.