Pabaisko mūšis įvyko 1435 m. rugsėjo 1 d., apie 10 km į pietus nuo Ukmergės, prie Žirnajų ežero ir iš jo ištekančio Žirnajos upelio. Jame susirėmė pretendentų į Lietuvos didžiojo kunigaikščio sostą – Žygimanto Kęstutaičio ir Švitrigailos – kariuomenės.

Pabaisko mūšis laikomas vienu svarbiausių Lietuvos istorijos įvykių ir didžiausiu viduramžių mūšiu, vykusiu Lietuvos teritorijoje. Jo metu Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Kęstutaičio kariuomenė sumušė Livonijos ordino remiamo nuversto Lietuvos didžiojo kunigaikščio Švitrigailos pajėgas.

Auštant Švitrigailos kariuomenei pradėjus trauktis nuo vakarinės ežero pusės Ukmergės link, kitoje ežero pusėje buvusi Žygimanto Kęstutaičio kariuomenė pastebėjo šį manevrą, įsiveržė į Švitrigailos pajėgų vidurį, perskyrė jas į dvi dalis ir sumušė. Livonijos ordino magistras Frankas Kerskorfas žuvo, Švitrigaila pasitraukė į Polocką, o jį rėmę 42 kunigaikščiai pateko į nelaisvę. Mūšis lėmė Žygimanto Kęstutaičio pergalę vidaus kare ir šio alinančio karo pabaigą.

Siekiant įamžinti Pabaisko mūšio vietą, 1989 m. čia buvo pasodinti ąžuoliukai ir pastatytas laikinas stogastulpis. 2005 m., minint mūšio 570-ąsias metines, ant kalvos už miestelio, netoli kelio Gelvonų link, pastatytas Vlado Žulio sukurtas koplytstulpis ir paminklas-aukuras.

Nuotrauka – V. Ivanauskienės.