1934 m., artėjant Prezidento Antano Smetonos 60-mečiui, Tautininkų sąjunga nusprendė jam padovanoti ūkį. Kadangi Prezidentas buvo itin prisirišęs prie savo gimtojo Užulėnio krašto, žemės sklypą nutarta įsigyti būtent čia.
Lėšoms surinkti buvo išleisti specialūs Dovanos ženklai. Už surinktas lėšas nupirkta 80 ha žemės, dar 25 ha miško A. Smetona gavo iš valstybės kaip Nepriklausomybės Akto signataras. Pridėjus jam jau priklausiusius 5 ha miško, suformuotas 110 ha ūkis. Šiandien ši vieta įprastai vadinama Užugirio dvaru, nors pats Prezidentas savo sodybą kukliai vadino Užugirio kiemu.
1935 m. architektas Feliksas Vizbaras suprojektavo dvaro pastatus ir teritoriją, o 1937 m. buvo baigti statyti dviejų aukštų rūmai, kuriuose dera tarpukario modernizmo ir klasicizmo bruožai. Pagrindinis rūmų fasadas orientuotas į netoliese telkšantį Lėno ežerą. Tuo metu rūmuose buvo įvestas vandentiekis, kanalizacija ir tiesioginis telefono ryšys su Kaunu.
A. Smetona Užugirio dvare praleido tik kelias vasaras. 1940 m., Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, Prezidentas pasitraukė į Vakarus, o dvaras buvo nacionalizuotas. Vėliau rūmuose veikė tuberkulioze sergančių vaikų sanatorija, narkologinė ligoninė ir ligoninės skyrius. Medicinos įstaigos iš dvaro teritorijos iškeltos 1991 m.
1992 m. Užugirio dvaro sodyba paskelbta regioninės reikšmės architektūriniu, istoriniu ir kraštovaizdžio kultūros paveldo objektu. 2008 m. dvaras perduotas Ukmergės rajono savivaldybei, o 2014 m. visuomenei pristatyti restauruoti Prezidento Antano Smetonos dvaro rūmai.
Šiandien čia veikia Ukmergės kraštotyros muziejaus Užugirio skyrius. Lankytojai gali apžiūrėti nuolatinę ekspoziciją ir kintančias parodas, Prezidento darbo kambarį, Sofijos Smetonienės kambarį bei kino salę, kurioje rodomi autentiški filmai iš A. Smetonos prezidentavimo laikotarpio.
Šalia muziejaus veikia Senųjų amatų centras, kuriame organizuojamos etnografinės edukacijos, supažindinančios su Užugirio krašto istorija, tradicijomis, papročiais ir kulinariniu paveldu.
Nuotrauka – Dainiaus Vyto.