Veprių miestelio centre stovinti Švč. Rožinio Mergelės Marijos bažnyčia – įspūdingas neogotikinės architektūros statinys, menantis šimtmečius siekiančią miestelio religinę istoriją. Bažnyčios kompleksą sudaro bažnyčia, Kristaus kapo koplyčia bei šventoriaus tvora su vartais.

Šios vietos istorija prasideda dar XVI amžiuje. Pirmoji maldoms skirta koplyčia istoriniuose šaltiniuose paminėta 1553 m. Apie 1610 m. Šemetų iniciatyva ant kalvos, buvusių kapinių vietoje, iškilo mūrinė šešiakampė koplyčia. Bėgant amžiams ji buvo plečiama ir atnaujinama, kol XIX a. įgijo neoklasicistinės bažnyčios bruožų, išsaugodama barokinį interjerą.

Dabartinė neogotikinio stiliaus bažnyčia pastatyta 1909–1910 m. pagal architekto Vladislovo Stipulkovskio projektą. Statybomis rūpinosi klebonas Teofilis Vasiliauskas, o jas rėmė Veprių dvaro valdytojas grafas Marijonas Vandalinas Pliateris ir vietos ūkininkai. Įdomu tai, kad bažnyčios statybai Slabados kaime, prie Šventosios upės, buvo įrengta speciali plytinė, kurioje pagaminta apie 100 tūkstančių plytų.

1910 m. bažnyčia pašventinta, o 1936 m. ją konsekravo vyskupas Teofilius Matulionis.

Vienas ryškiausių bažnyčios istorijos įvykių – Antrojo pasaulinio karo metais sunaikintas bokštas. Iki 1944 m. bažnyčią puošė aukšta neogotikinė smailė, tačiau liepos 24 d. vokiečių kariuomenė bokštą susprogdino. Griūdamas jis sunaikino vargonus, daugumą vitražų ir apgadino istorinius varpus. Po karo bokštas buvo atstatytas, tačiau gerokai žemesnis. Jo pirminę išvaizdą šiandien galima išvysti tik senosiose fotografijose.

2010 m., minint bažnyčios pastatymo 100-metį, šventoriuje pašventinta Marijos Rožinio Karalienės skulptūra. Bažnyčioje taip pat eksponuojami du istoriniai varpai, nulieti 1681 ir 1774 metais.

Šiandien Veprių bažnyčia – ne tik maldos namai, bet ir reikšmingas miestelio istorijos ir architektūros paveldo objektas, kviečiantis atrasti turtingą Veprių praeitį.