1941 m. rugpjūčio 1 d. – rugsėjo 26 d. Pivonijos miške, apie 4 km į pietryčius nuo Ukmergės, buvo nužudyta maždaug 7 000 žydų tautybės gyventojų iš Ukmergės ir jos apylinkių. Tai viena didžiausių masinių žydų žudynių vietų Lietuvoje.

Iki Antrojo pasaulinio karo beveik pusę Ukmergės miesto gyventojų sudarė žydai. Vokietijai okupavus Lietuvą ir prasidėjus Holokaustui, Vaitkuškio dvare buvo įkurtas getas, į kurį suvaryti Ukmergės ir aplinkinių vietovių žydai. Iš ten žmonės buvo vežami į Pivonijos mišką ir žudomi.

Masinės egzekucijos vyko 1941 m. rugpjūčio 1, 8 ir 19 d. bei rugsėjo 5, 18 ir 26 d. Jų metu buvo nužudyta ir užkasta apie 6 350–7 000 žmonių.

1953 m. žudynių vietoje pastatytas paminklas aukoms atminti. Jame įrašyta:

„Čia 1941 m. amžinam poilsiui hitlerinių budelių ir jų vietinių pagalbininkų kulkų pakirsti atgulė 10 239 nekalti Lietuvos piliečiai – žydų tautos sūnūs ir dukros, seneliai ir kūdikiai. Tegul jų nekaltas kraujas pažadina kiekvieno sąžinę, kad daugiau niekad nebūtų žudomi žmonės.“

1958 m. Pivonijos miške taip pat buvo perlaidoti 88 žydų ir kitų tautybių žmonių palaikai, perkelti iš Antakalnio II kaimo Lyduokių seniūnijoje. Šie žmonės buvo nužudyti 1941 m. liepos 10 d.

Holokausto aukų atminimo vieta yra Ukmergės rajone, Pivonijos seniūnijoje, Graužiečių kaime. Ji paskelbta nacionalinės reikšmės kultūros paminklu. Teritorija užima 12 315 m² plotą, joje supilta 15 antkapinių žemės sampilų.

Kasmet pirmąjį rugsėjo sekmadienį vidurdienį prie paminklo vyksta minėjimas, skirtas Holokausto aukoms atminti.

Nuotrauka – V. Ivanauskienės.