Lokinė – viena seniausių Ukmergės rajono gyvenviečių. Istoriniuose šaltiniuose Lokinės palivarkas pirmą kartą paminėtas 1585 m. Manoma, kad tuo metu jis galėjo priklausyti Siesikų dvarui, kurį valdė didikų Daumantų-Siesickių giminė.

Vėliau Lokinės dvaras atiteko Radviloms, po jų – Grotusų (Grothuss) giminei. 1790 m. dvarą įsigijo Kauno iždininkas Juozapas Končia. Končių šeima Lokinę valdė iki pat Antrojo pasaulinio karo.

XVIII–XIX a. sandūroje Končios Lokinėje pastatė dvaro sodybą, kurioje gyveno iki 1940 m. Dvare veikė ir mokyklėlė, skirta aplinkinių kaimų vaikams. 1940 m. dvaras buvo nacionalizuotas, o jo pastatai vėliau perduoti Siesikų tarybiniam ūkiui.

Iki šių dienų mediniai dvaro rūmai neišliko – galima pamatyti tik dalį jų rūsių. Iš autentiškų dvaro pastatų išliko mūrinis svirnas, oficina (fligelis), arklidžių liekanos, du kumetynai ir daržinė. Visa buvusios dvaro sodybos teritorija užima apie 11,2 ha.

Viena didžiausių Lokinės dvarvietės vertybių – senasis parkas su šimtametėmis liepų ir klevų alėjomis, menančiomis dvaro klestėjimo laikus.

Šiandien dvarvietės atgaivinimu ir tvarkymu rūpinasi jauna šeima. Lankytojai kviečiami į ekskursijas po dvaro parką, kurių metu galima daugiau sužinoti apie Lokinės dvaro istoriją ir čia gyvenusias šeimas.