1492–1506 m. dokumentuose minimas Vidiškių dvaras, kurį valdė bajorai Vidiškiai. Iš pradžių dvaras buvo įsikūręs šalia Vidiškių miestelio, tačiau vėliau sodyba perkelta maždaug 2,5 km į šiaurės rytus, į dešinįjį Šventosios upės krantą. Manoma, kad būtent tuomet dvaras ir įgavo Šventupės vardą.

XVII a. pabaigoje Šventupės dvaras atiteko Marcijonui Dambrauskui ir jo žmonai Ievai Komorovskaitei. Vėliau dvarą valdė jų palikuonys ir kiti savininkai. Iki šių dienų išlikę dvaro rūmai pastatyti XVIII a., Dambrauskų valdymo laikotarpiu. 1794 m. Šventupės dvaro valdų plane pažymėtos rūmų, oficinos ir ledainės vietos atitinka šiandien išlikusius dvaro pastatus.

XIX a. pradžioje dvarą valdė Ukmergės maršalas Anupras Koska su žmona Hortenzija, vėliau jis atiteko Idai Henrietei Grabovskai. XIX a. keitėsi sodybos išplanavimas, buvo perstatomi ūkiniai pastatai, o rytiniame rūmų fasade atsirado portikas. Taip dvaras įgavo klasicizmo bruožų. Tuo metu buvo pertvarkytas ir Šventupės dvaro parkas.

Šventupės dvaras išsiskiria ne tik savo istorija, bet ir tuo, kad šiandien juo rūpinasi Šventupės bendruomenė, priimanti lankytojus ir pristatanti dvaro paveldą.

Netoli dvaro yra ir vietos šaltinis „Šventerečius“, nuo seno laikomas ypatingu. Jo vandens kasdien atvyksta pasiimti vietos gyventojai ir svečiai.

Nuotrauka – Dainiaus Vyto