Taujėnų dvaras istoriniuose šaltiniuose minimas nuo XVI a. antrosios pusės. Per kelis šimtmečius jo šeimininkai ne kartą keitėsi – dvarą valdė Plonianskių, Nonhartų, Masalskių, Pacų, Eperješų ir Radvilų giminės.

1786 m. Marijai Viktorijai Radvilaitei ištekėjus už Benedikto Morikonio, Taujėnų dvaras kaip kraičio dalis atiteko Morikoniams. XVIII a. pabaigoje Benedikto Morikonio iniciatyva pastatyti iki šiol išlikę klasicizmo stiliaus rūmai. Juos suprojektavo italų kilmės architektas Pjetras de Rossis.

Tuo metu dvaro rūmų kompleksą sudarė centrinis dviejų aukštų pastatas ir vienaaukščiai fligeliai, sujungti galerijomis. Dešiniajame sparne buvo reprezentacinės patalpos, oranžerija ir žiemos sodas, o kairiajame – mažesnės, asimetriškai išdėstytos erdvės. Benedikto Morikonio laikais pertvarkytas ir rūmus supantis parkas – jis tapo angliškojo stiliaus peizažiniu parku.

Kadangi Morikoniai vaikų neturėjo, apie 1820 m. dvaras buvo užrašytas giminaitei Marijai Grabauskaitei. Jai ištekėjus už Motiejaus Konstantino Radvilos, Taujėnai vėl atiteko Radvilų giminei.

XIX a. Taujėnų dvaras garsėjo prabanga ir turtingumu. Rūmų interjerą puošė Radvilų giminės portretai, skulptūros, medžioklės trofėjai ir senoviniai ginklai. Dvaro parke buvo laikomos stirnos, danieliai ir įvairūs paukščiai, o didžiajame tvenkinyje priešais rūmus plaukiojo gulbės.

Naujam gyvenimui Taujėnų dvarą prikėlė privatūs savininkai – buvo sutvarkyti rūmai ir parkas, restauruotas daugiau nei 200 metų skaičiuojantis trijų aukštų medinis svirnas. Taujėnų dvaras ir jo parkas yra valstybės saugomi kultūros paveldo objektai.

Šiandien lankytojai gali dalyvauti ekskursijose po dvarą, pasivaikščioti parke, aplankyti žvėrynėlį ir apžiūrėti akmenų parką.

Nuotrauka – Dainiaus Vyto.