Šiaurės vakariniame Veprių ežero krante yra išlikęs Veprių dvaro ansamblis ir dalis istorinio parko su tvenkiniais. Veprių dvaras rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo 1542 m.

Per kelis šimtmečius dvarą valdė įvairios didikų giminės – Kęsgailos, Oginskiai, Šemetos ir Tyzenhauzai. 1808 m. A. Tyzenhauzas dvarą pardavė J. Kosakovskiui.

Veprių dvaras susijęs ir su 1831 m. sukilimo istorija. Tuo metu Juozapui Dominykui Kosakovskiui priklausiusiame dvare su maždaug 300 sukilėlių buvo apsistojusi I lietuviškojo pulko I kuopos vadė, kapitonė Emilija Pliaterytė.

XIX a. pabaigoje Veprių dvaras tapo grafų Pliaterių nuosavybe. 1923 m. dvaras buvo nacionalizuotas.

Buvusi Veprių dvaro sodyba užima apie 10,3 ha teritoriją. Iki šių dienų išliko dviejų aukštų neoklasicizmo stiliaus rūmai, du kumetynai ir bravoras. Dvaro teritorijoje taip pat išliko apie 5 ha ploto angliškojo stiliaus parko fragmentų. Jo įkūrėjais laikomi Pliateriai.

Šiandien Veprių dvaro rūmai priklauso privačiam asmeniui. Lankytojai gali patekti į dvaro teritoriją ir apžiūrėti ansamblį iš išorės, tačiau į rūmų vidų patekti negalima.