Gegužės 18-ąją, Tarptautinę muziejų dieną, mintimis grįžtame į 1967 metus, kai buvusiame Veprių pradžios mokyklos pastate mokytojas Jonas Žentelis įsteigė muziejų, pratęsdamas kraštotyrinį tarpukario pedagogų, ir jį šioje mokykloje mokiusių, darbą, – juk iš anų laikų buvo išlikusi įstiklinta spinta su pirmaisiais eksponatais.

„Muziejus – ne surinktų įvairių daiktų sandėlys. Tai gyvas, judrus organizmas. Kai eksponatai kaupiami, tiriami ir propaguojami su meile ir moksliniu išmanymu – tik tuomet muziejus pateisina savo paskirtį“, – yra sakęs iš Veprių valsčiaus Pagelažių kaimo kilęs lietuvių profesionalios muziejininkystės pradininkas, pirmasis Čiurlionio galerijos ir muziejaus vadovas Paulius Galaunė.

Per daugiau nei pusšimtį nenuilstamo darbo metų Veprių krašto muziejaus įkūrėjas išaugino jį į tokį, koks dabar ne sykį nustebina į jį įžengusius lankytojus. Ir ne tik eksponatų gausa.

Neseniai mūsų veidaknygės komentare Irena Tamošiūnaitė prisiminė, kaip daugiau nei prieš keliolika metų drauge su seseria viduržiemyje lankėsi Veprių muziejuje. Muziejus nebuvo kūrenamas, „J. Žentelis storai apsirengęs švietė šiluma ir šviesa, tokios meilės akyse pasakojant apie savo muziejų, savo darbą ne iš pareigos nesu mačiusi ir sutikti daugiau neteko.“

Dabar muziejaus lankytojus pasitinka, gyvais pasakojimais drauge su jais į krašto praeitį leidžiasi muziejaus įkūrėjo sūnus, skulptorius Viktoras Žentelis.

https://www.facebook.com/vepriukrastoatmintis?locale=lt_LT