Vaizdinguose miškuose tarp Ukmergės ir Veprių, prie Šventosios upės, tris dešimtmečius – 1958–1988 m. – veikė sovietų armijos Kopūstėlių raketinė bazė. Paskutinės raketos iš jos išgabentos 1988 m., Sovietų Sąjungai ir Jungtinėms Amerikos Valstijoms susitarus dėl mažo ir vidutinio nuotolio raketų likvidavimo.

Bazės statybos Kopūstėlių miškuose prasidėjo apie 1958 m. Kopūstėliai buvo viena iš dviejų raketinių bazių, sujungtų į bendrą karinę struktūrą. 1960 m. čia atgabentos tuo metu vienos galingiausių sovietų armijos raketų – 8K63. Bazėje jų buvo aštuonios.

Raketos laikytos specialiai užmaskuotuose angaruose, kurių gelžbetonio konstrukcijos buvo užpiltos gruntu ir apželdintos žole, krūmais bei medžiais. Kopūstėliuose buvo įrengti du tokie angarai ir keturios stacionarios raketų paleidimo aikštelės.

Branduolinės galvutės buvo saugomos atskiroje teritorijoje tame pačiame Kopūstėlių miške, maždaug už poros kilometrų nuo raketų laikymo vietos. 8K63 tipo raketos galėjo pasiekti iki 3 000 km nutolusius taikinius, todėl iš Kopūstėlių paleistos raketos galėjo būti nukreiptos į įvairias Europos valstybes, tačiau jų veikimo nuotolis nebuvo pakankamas pasiekti JAV.

Kopūstėliuose raketos įprastai buvo laikomos nuolatinės parengties būsenoje – angaruose, be prijungto branduolinio užtaiso. Gavus įsakymą padidinti karinę parengtį, jos turėjo būti nugabentos į starto aikšteles ir prijungtos prie branduolinių galvučių. Pilnos parengties metu raketa būtų pastatoma ant paleidimo įrenginio, pripildoma kuro, o į valdymo sistemą įvedamas skrydžio tikslas. Kopūstėlių raketinėje bazėje raketos tik kartą buvo parengtos aukštesnei kovinei parengčiai – 1968 m., Sovietų Sąjungos karinės invazijos į Čekoslovakiją metu.

Bazėje laikytos raketos buvo mobilios, todėl galėjo būti paleidžiamos ne tik iš bazės teritorijoje įrengtų stacionarių aikštelių. Atsarginių paleidimo vietų buvo įrengta ir kitose Ukmergės rajono vietovėse. Jos buvo kruopščiai maskuojamos, todėl vietos gyventojai apie jų egzistavimą dažnai nė nenutuokė.

Tris dešimtmečius Kopūstėlių raketinės bazės teritorija buvo griežtai saugoma. Kovinė bazės dalis buvo aptverta kelių eilių spygliuota tvora, veikė judesį fiksuojanti apsaugos sistema „Tantal“, elektrifikuota apsaugos sistema, buvo įrengti apkasai, minų laukai ir kitos karinės apsaugos priemonės. Civiliai į bazės teritoriją laisvai patekti galėjo tik po 1988 m., kai iš jos buvo išgabentos raketos.

Šiuo metu buvusioje Kopūstėlių raketinėje bazėje įsikūręs klubas „Miško broliai“, pristatantis partizanų istoriją ir organizuojantis ekskursijas, edukacinius užsiėmimus, stovyklas bei kitas aktyvias veiklas.

Šaltinis: „Sovietų raketinės bazės: prisiminimus ir nerimą keliantis palikimas“. Gimtoji žemė, 2005 m. vasario 19 d., p. 1, 9; vasario 22 d., p. 3, 5.