Šventosios upės atodanga
Ukmergės puošmena – upė Šventoji. Jos vingiai yra saugoma teritorija, priklausanti Šventosios ichtiologiniam draustiniui. Jis įsteigtas 1974 m. Anykščių, Ukmergės bei Jonavos rajonuose, siekiant išsaugoti lašišų, šlakių, upėtakių ir žiobrių nerštavietes. Upės slėnyje daug įspūdingų atodangų. Ties Zujų kaimu Šventoji suformavo svaiginančio aukščio krantus. Šiose aukštose terasose įrengtos laužavietės bei pavėsinės yra puiki vieta atsipalaiduoti ir džiaugtis gamtos grožiu.
„Širdies angelas“
,,Širdies Angelas’’ – 2017 m. sukurtas ir pastatytas fotomenininko ir poeto Albino Kuliešio kaip dovana gimtajam Toliūnų kaimui. Po angelo sparnais yra surašytos iškeliavusių į amžinybę žmonių pavardės.
Skulptūra „Bubilas”
Tautodailininko Rimanto Zinkevičiaus medžio skulptūra „Bubilas” vaizduoja lietuvių medaus ir bičių dievą – Bubilą. Bubilas, lietuvių mitologijos dievas, atsakingas už bites ir medų, atspindi glaudų senovės lietuvių ryšį su gamta ir bitininkyste, kuri buvo viena svarbiausių gyvybės ir vaisingumo simbolių. Nors Bubilo kultas, kaip organizuota religinė praktika, išnyko po krikščionybės įvedimo, jo atminimas išliko folkloro […]
Skulptūra „Geldutė“
1979 m. Veprių miestelio centre pastatyta skulptūra „Geldutė“, skulptorius – Viktoras Žentelis, sukurta padavimo apie kunigaikštytę Geldutę motyvais. Legenda pasakoja, kad Veprių pilį, pro kurios langus matėsi tyvuliuojantis Veprių ežeras, valdė kunigaikštis Gelvainis. Jo duktė Geldutė buvusi gražiausia visoje apylinkėje, jas labai mėgusi ir dažnai lankydavusi. Paežerėje ji netgi susidraugavusi su laumėmis, drauge su jomis žaisdavo. […]
Paminklas Nobelio premijos laureatui Aaronui Klugui
Aaronas Klugas gimė 1926 m. Lietuvos žydų pirklio Leizerio (Lozaro) Klugo ir namų šeimininkės Beilės (Bellos) Silin-Klug šeimoje. Tėvas pasižymėjo raštingumu, švietėjiška veikla ir bičiulyste su želviškiais lietuviais, tarp kurių turėjo autoritetą. Tačiau, 1928 m. Klugų šeima emigravo į Pietų Afrikos Respubliką. Būsimasis mokslininkas Aaronas Klugas mokėsi Durbane, vėliau – Witwatersrando universitete Johanesburge studijavo medicinos […]
Memorialas rezistencijos aukoms Želvoje
1991 m. pietiniame Želvos miestelio pakraštyje, šalia kelio Želva – Kiaukliai, buvusioje žvyrduobėje kunigo Petro Avižienio iniciatyva buvo pastatytas paminklas šioje vietoje užkastų 1945 – 1953 m. apylinkėse žuvusių 89 Didžiosios Kovos apygardos partizanų atminimui. Ant keturių masyvių kolonų, laikančių baltos spalvos kryžių, iškaltos nukankintųjų ir žuvusiųjų pavardės. Paminklo autorius – Henrikas Šilgalis. Tai – […]
Memorialas 17-ai sušaudytų pirmosios Lietuvos Respublikos (1918 – 1940) ministrų
2016 m. gimė visuomeninė iniciatyva monsinjoro Alfonso Svarinsko įkurtame Didžiosios Kovos apygardos partizanų parke įrengti memorialą septyniolikai žuvusių pirmosios Lietuvos Respublikos (1918 – 1940) ministrų atminimui įamžinti. 2018 m. idėja įgyvendinta – memorialas, užimantis 100 kv. m plotą, buvo iškilmingai atidengtas. Jo forma – puslankiu išdėstyti metro aukščio kryžiai ir paminklas su Dovydo žvaigžde, simbolizuoja […]
Lietuvos nepriklausomybės paminklas – sumažinta Gedimino pilies kopija – Lyduokiuose
1928 m., minint Lietuvos nepriklausomybės dešimtmetį, Lyduokių šaulių skyriaus iniciatyva miestelio centre buvo pastatytas paminklas – sumažinta Gedimino pilies kopija, simbolizavusi Vilniaus atgavimo idėją. Sovietmečiu, 1949 m., vietos valdžios nurodymu statinys buvo nugriautas ir sunaikintas. Tačiau, 1989 m., papūtus laisvės vėjui, paminklas atstatytas pagal skulptoriaus Viktoro Žentelio projektą. 2018 m. renovuojant šią sumažintą Gedimino pilies […]
Piešinys „Žydų krautuvininkas“
2016 m. Ukmergės senamiesčio kiemą papuošė meninis akcentas – ant Gedimino gatvėje esančio pastato, pažymėto 3-uoju numeriu, sienos buvo nutapytas tarpukario žydų krautuvininko portretas. Piešinys šioje miesto erdvėje atsirado ne šiaip sau – čia tarpukariu iš tikrųjų ne vienus metus veikė parduotuvė, kurios savininkas buvo dabartinio Ukmergės žydų bendruomenės pirmininko Artūro Taico senelis. Vilnietis menininkas […]
„Zigmo kopėčios“
2015 m. ant Vienuolyno gatvės 3-iuoju numeriu pažymėto pastato šoninės sienos buvo pritvirtintos neįprastos, sumazgytais galais kopėčios. Įdomu tai, kad pastatą papuošęs meno kūrinys net 18 metų išgulėjo garaže. Prieš daugiau nei du dešimtmečius Ukmergėje vykusio plenero metu šias metalines kopėčias sukūrė menininkė Sigita Klemkaitė. Tuomet plenero organizatoriai kopėčioms rado tinkamą vietą – pritvirtino ant vieno iš […]