Moko akmuo
Mokas – ketvirtas pagal dydį riedulys Lietuvoje. Šis kultūros paveldo objektas, geologinis gamtos ir archeologijos paminklas stūkso apie 2 km į šiaurės vakarus nuo Sukinių kaimo, Šaltupio miške. Mokas yra 3,45 m aukščio, 8,5 m ilgio, 3,37 m pločio, o jo perimetras siekia net 23,12 m. Šalia jo – vadinamas Moko sūnus – Mokiukas – 1,64 m aukščio, 5,26 m ilgio, 6,26 m […]
Kopūstėlių akmuo
Kopūstėlių kaime stūkso valstybės saugomas geologinis gamtos paveldo objektas – Kopūstėlių akmuo. Jis pasiekiamas važiuojant keliu Kaunas – Zarasai – Daugpilis, kirtus tiltą per Šventosios upę ir pasukus į dešinėje kelio pusėje esantį žvyrkelį, vedantį į mišką. Akmuo guli miške, Kopūstėlių kaimo ribose, maždaug 100 m nuo gyvenvietę žyminčio ženklo, laukymės pakraštyje, apie 50 m nuo […]
Juozapavos akmuo
Juozapavos kaime, prie pat kelio Lokėnai – Vepriai – Gelvonai, stūkso valstybės saugomas geologinis gamtos paveldo objektas – Juozapavos akmuo. Riedulys buvo atkastas 1976 m. statant tiltą per Šventosios upę netoli Veprių miestelio, tiksliau, tarp Slabados kaimo, dešinėje upės pusėje, ir Juozapavos viensėdžio, kairėje upės pusėje. Akmuo masyvus, netaisyklingos, kiek suapvalėjusios formos, gerai nuzulintu paviršiumi. Virš žemės paviršiaus esančios jo dalies aukštis […]
Gerklinės akmuo
Apie 0,5 km į vakarus nuo Gerklinės kaimo, Šešuolių miške, stūkso regioninės reikšmės istorinis kultūros paveldo objektas – Gerklinės akmuo. Jis pasiekiamas važiuojant keliu Šešuoliai – Pilionys, ties Girelės miško viduriu pasukus į dešinėje kelio pusėje esantį miško keliuką, pavažiavus 1,5 km ir pamačius kairėje keliuko pusėje esančią sodybą, už jos pasukus į dešinę ir […]
Dukstynos akmuo
Skverelyje prie Ukmergės kultūros centro stūkso geologinis gamtos paminklas – Dukstynos akmuo. Dukstynos molio karjere, 7 m gylyje, aptiktas riedulys kelių traktorių pagalba buvo atitemptas į Ukmergės miestą ir 1975 m. čia pastatytas pažymint miesto 750 metų jubiliejų. Verta paminėti, kad istorijoje ilgą buvo klaidingai manyta, jog Ukmergė įkurta 1225 m. Atlikus gilesnius istorinius tyrimus […]
Bečių akmuo
Bečių kaimo šiaurės rytų pakraštyje, pievoje, apie 100 m į rytus nuo Bečių kapinyno, stūkso nacionalinės reikšmės mitologinis kultūros paveldo objektas – Bečių akmuo su pėda. Tai natūralus pilko stambiagrūdžio granito, netaisyklingos formos riedulys, perskilęs pusiau. Bendras akmens ilgis – 2,7 m, plotis – 1,45 m. Akmens didžiojoje dalyje, viršutiniame kampe, yra 4×8 cm dydžio, […]
Bastūnų akmuo
Apie 1 km į rytus nuo Bastūnų I kaimo, Sauginių upelio kairiajame krante, stūkso nacionalinės reikšmės mitologinis kultūros paveldo objektas – Bastūnų akmuo. Plokščias, netaisyklingos formos pilko granito riedulys yra 0,2 m aukščio nuo žemės paviršiaus, 1,15 m ilgio ir 0,72 m pločio. Viršutinėje jo dalyje yra natūrali 10×26 cm dydžio, apie 6 cm gylio duobutė, vadinama „Velnio pėda”. Archeologo Vykinto […]
Žemaitkiemio meteoritas
1933 m. vasario 2 d., apie 20 val. 30 min., tarp dviejų netoli Žemaitkiemio miestelio esančių kaimų – Kliepšių ir Rundžių, nukrito akmeninis meteoritas, chondritas. Lietuvoje iš viso per pastaruosius beveik 150 metų regėti ir rasti keturi meteoritai: Juodžių, kritęs 1877 m. birželio 17 d. Panevėžio rajone, Akmenės, oficialiuose dokumentuose minimas 1908 m. gegužės 25 d., Andrioniškio, […]
Veprių ežeras su plaukiojančiomis salomis
Patvenktinės kilmės Veprių ežeras, kartais dar vadinamas tvenkiniu, tyvuliuoja Veprių miestelio centre. Nei jo patvenkimo data nei mastas nėra žinomi, bet, tikėtina, tai galėjo būti padaryta dar viduramžiais, stiprinant Veprių pilies gynybos sistemą. Kadangi Veprių ežero vandens lygis XIX – XX a. ne kartą dirbtinai keltas, šis laipsniškas ežero vandens lygio kėlimas sudarė palankias sąlygas susiformuoti įdomiems augalinės masės […]
Veprių meteoritinis krateris
Šiuo metu pasaulyje rasta iki 200 smūginių kraterių, susiformavusių meteoritams atsitrenkus į Žemės paviršių. Šie krateriai yra išskirtinės, kosminės kilmės geologinės struktūros, geologinės istorijos liudininkai ir ekonomiškai vertingos naudingųjų iškasenų talpyklos. Lietuvos teritorijoje kol kas rasti du smūginiai krateriai: Veprių krateris Ukmergės rajone, Šventosios upės slėnyje, Veprių seniūnijos teritorijoje, bei Mizarų krateris prie Druskininkų, palaidoti po nuosėdine danga. Veprių meteoritinio kraterio […]