Berzgainių piliakalnis
Berzgainių piliakalnis yra Žemaitkiemio seniūnijoje, Berzgainių kaimo rytiniame pakraštyje, pasiekiamas važiuojant keliu Valai – Kazliškiai. Piliakalnį iš pietryčių ir rytų pusės juosia Krapės upelis, vakaruose – griova, nusileidžianti į Krapės slėnį. Šlaitai statūs, apie 20 m aukščio. Aikštelė ovali, pailga pietvakarių – šiaurės rytų kryptimi, 45×25 m dydžio. Piliakalnį juosia keturi pylimai ir trys grioviai, […]
Bartkūnų piliakalnis (Koplyčkalnis)
Bartkūnų piliakalnis, vadinamas Koplyčkalniu, yra Pivonijos seniūnijoje, Bartkūnų kaimo rytinėje dalyje. Jo šlaitai statūs, 7-15 m aukščio, apaugę medžiais. Aikštelė – trikampio formos, pailga šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi, maždaug 27×17 m dydžio. Piliakalnis turi tris pylimus: pietvakariniame šlaite supiltas iki 3 m aukščio pylimas, šiaurės rytuose – kitas, siekiantis 1 m, kurio išorinis šlaitas […]
Antatilčių II piliakalnis (Papilėda)
Antatilčių II piliakalnis, vadinamas Papilėda, yra Žemaitkiemio seniūnijoje, Siesarties ir Žydaupio dešiniuosiuose krantuose, jų santakoje. Piliakalnis pasiekiamas važiuojant keliu Žemaitkiemis-Balninkai pasukus į dešinę, pietvakarius, link Antatilčių, jų centre pasukus į dešinę, šiaurės rytus, pavažiavus apie 700 m ir slėnyje pasukus į kairę, pietus, bei pavažiavus apie 730 m iki sodybos, nuo kurios paėjus į dešinę, […]
Antatilčių I piliakalnis (Pilalė)
Antatilčių I piliakalnis, vadinamas Pilale, yra Žemaitkiemio seniūnijoje, Plaštakos dešiniajame krante. Piliakalnis pasiekiamas važiuojant keliu Žemaitkiemis-Balninkai pasukus į dešinę, pietvakarius, į Antatilčius, jų centre pasukus į kairę, pietryčius, ir pavažiavus apie 650 m lauko keliuku, pabaigoje laikantis kairės. Piliakalnio šlaitai statūs, 14 m aukščio. Aikštelė ovali, pailga pietryčių – šiaurės vakarų kryptimi, 52×17 m dydžio. […]
Ukmergės piliakalnis
Ukmergės piliakalnis yra Ukmergės mieste, Šventosios dešiniajame ir Vilkmergėlės upelio kairiajame krante, netoli jų santakos. Jo šlaitai statūs, 16 m aukščio. Aikštelė ovali, orientuota vakarų – rytų kryptimi, 26×30 m dydžio, apaugusi retais lapuočiais medžiais. Ją juosia 85 m ilgio, 1-4 m aukščio ir 11-24 m pločio pylimas, kuris aukščiausias rytinėje dalyje, o šiaurinėje neišlikęs. […]
Ukmergės Švč. Dievo Motinos Globėjos (Pokrovo) sentikių cerkvė
Ukmergės Švč. Dievo Motinos Globėjos (Pokrovo) sentikių cerkvė pastatyta 1873 m. tikinčiųjų bendruomenės, susibūrusios 1863 m., lėšomis. Tai – vietinės reikšmės archeologinis, architektūrinis ir sakralinis kultūros paveldo objektas. Ukmergės Švč. Dievo Motinos Globėjos (Pokrovo) sentikių cerkvė yra stačiakampio plano statinys su mažu priestatėliu pietvakariniame kampe. Fasadai asimetriški. Virš centrinės cerkvės dalies matyti iškilęs kvadratinio plano varpinės […]
Ukmergės Šv. Prisikėlimo stačiatikių cerkvė
Ukmergės stačiatikių kapinėse stovinti Šv. Prisikėlimo cerkvė pastatyta ir pašventinta 1868 m. 1865 m., dedant naujosios cerkvės (dab. Ukmergės Švč. Trejybės bažnyčios) pamatus, uolus stačiatikis, Ukmergėje stovėjusios 28 Artilerijos brigados vadas, generolas Petras Lemtiužnikovas, susirinkusius į pamatų atidengimo iškilmes ėmė raginti rinkti aukas ir sutvarkyti stačiatikių kapines: pastatyti cerkvę, aptverti sklypą tvora ir t.t. Už surinktas […]
Egipto maldos namai (buvę)
1889 m. žydams leista Ukmergėje statyti mūrinius Egipto maldos namus, kurie veikė dabartinėje Vilkmergėlės gatvėje, tuo metu vadintoje Egipto gatve. Sovietmečiu ir atkūrus nepriklausomybę, pastatas pritaikytas gamybai – jame veikė sagų fabrikas, dabar čia įsikūrusios stalių dirbtuvės. Buvusių Egipto maldos namų pastatas yra stačiakampio, artimo kvadratui plano, vieno aukšto, vientiso, nedidelio tūrio. Tai – istorizmo […]
Ukmergės didžioji sinagoga (buvusi)
Manoma, kad jau 1665 m. žydams Ukmergėje leista statyti sinagogą, jiems buvo suteiktas plotas ir kapinėms. 1685 m. šaltiniuose jau minima sinagoga, kuri, kaip ir dauguma to meto miesto pastatų, buvusi medinė, 1851 m. perstatyta į mūrinę, ir kahalas. Tačiau, pirmasis konkretus sinagogos paminėjimas sutinkamas 1721 m. klebono jurisdikos inventoriuje, iš kurio konteksto galima manyti, kad […]
Želvos Šv. Ignaco Lojolos bažnyčia
Pirmoji Šv. Ignaco Lojolos vardo bažnyčia Želvoje buvo pastatyta jėzuitų 1775 m. Dabartinė medinė Želvos bažnyčia pastatyta 1892 m. kunigo Antano Stapulionio ir parapijiečių rūpesčiu. Istorizmo stiliaus, neoklasicizmo krypties, Želvos Šv. Ignaco Lojolos bažnyčia yra paprastų geometrinių formų, su mažu aštuonkampiu bokšteliu kvadratinio plano baze bei dar mažesniu bokšteliu ant trisienės apsidės stogo. Ji aiškaus stačiakampio plano, […]