Deltuvos Švč. Trejybės bažnyčia
Dabartinė medinė, pušinių rąstų, Deltuvos Švč. Trejybės bažnyčia pastatyta 1752 m. 1872 m. ji buvo rekonstruota ir įgavo dabartinę išvaizdą. Deltuvos Švč. Trejybės bažnyčia turi klasicizmo bruožų. Nors fasadinė siena su šešiais piliastrais yra vienoje plokštumoje su trikampiu frontonu, ji primena klasicistinį portiką. Šoninės sienos taip pat suskaidytos piliastrais, visi bažnyčios langai ir durys yra stačiakampiai, tik […]
Evangelikų reformatų bažnyčios griuvėsiai Deltuvos miestelyje
Tiksli Deltuvos evangelikų reformatų bažnyčios pirminės statybos data nėra žinoma. Visgi 1611 m. Deltuvos bažnyčia jau buvo pažymėta Lietuvos evangelikų reformatų, kalvinistų, sąrašuose, kuriuose pridurta, kad apie jos steigėjus arba pirmuosius fundatorius žinių neišliko. Įvairiuose XVI a. dokumentuose minimi bažnyčios kunigai: 1570 m. S. Marcijanus, o 1579 m. – Petras Dorgvilijus. Todėl galima daryti išvadą, […]
Ukmergės Švč. Trejybės bažnyčia
1745 m. pijorų vienuoliai Ukmergėje pastatė medinę Švč. Trejybės bažnyčią, kuri buvo uždaryta 1845 m. 1868 m. apdegusios ir nugriautos bažnyčios vietoje iškilo cerkvė. 1919 m. katalikų bažnyčiai pareikalavus grąžinti jiems priklausiusią žemę, kartu atiteko ir čia stovinti cerkvė. 1926 m. Švč. Trejybės bažnyčia pavesta globoti vienuolių marijonų kongregacijai, kuri rūpinasi ja iki šiol. 1868 m. pastatyta mūro […]
Ukmergės Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia
Ši akmens mūro šventovė pastatyta 1818 m., o pašventinta 1820 m. buvo stačiakampio plano, bebokštė, su fasaduose susipynusiais klasicizmo ir romantizmo architektūros bruožais. Tačiau, po 1931 – 1935 m. rekonstrukcijos Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios planinė struktūra ir eksterjeras stipriai pakito – statinio erdvė buvo tarsi apsukta: buvusio pagrindinio fasado gale primūryta apsidė ir dvi zakristijos, […]
Veprių kalvarijos
Veprių kalvarijos – tai 35 Kryžiaus kelio stotys. Kalvarijos išsidėsčiusios tarp Veprių ežero ir Šventosios upės, pietrytinėje Veprių miestelio dalyje, bendras jų ilgis – 5,5 km. Veprių kalvarijos įrengtos 1846 m. Iš pradžių koplytėlės buvo medinės, sukaltos iš lentų, vėliau – mūrinės. 1923 m. kunigo Mirskio iniciatyva senieji, sunykę Kalvarijų paveikslai buvo pakeisti naujais, tapytais ant cinkuotos […]
Lokinės dvaro fragmentai
Lokinė – viena seniausių Ukmergės rajono gyvenviečių. Istoriniuose šaltiniuose Lokinės palivarkas pirmą kartą minimas 1585 m. Tikėtina, kad tai buvo Siesikų dvaro, priklausiusio didikų Daumantų-Siesickių giminei, dalis. Vėliau Lokinės dvaras atiteko Radviloms, vėliau – Grotusų (Grothuss) giminei. 1790 m. dvarą įsigijo Kauno iždininkas Juozapas Končia. Ši šeima Lokinę valdė iki pat Antrojo pasaulinio karo. XVIII–XIX […]
Veprių dvaro sodybos fragmentai
Šiaurės vakariniame Veprių ežero krante yra išlikęs Veprių dvaro ansamblis ir dalis parko su tvenkiniais. Veprių dvaras minimas nuo 1542 m. Sodybos valdytojais yra buvę Kęsgailos, Oginskiai, Šemetos, Tyzenhauzai. 1808 m. A. Tyzenhauzas dvarą pardavė J. Kosakovskiui. 1831 m. sukilimo metu Juozapui Dominykui Kosakovskiui priklausančiame Veprių dvare su 300 sukilėlių buvo apsistojusi sukilėlių I lietuviškojo […]
Sližių dvaras
Už kelių kilometrų nuo Veprių miestelio, Kultuvėnų kaime, nors apylinkės vadinamos Sližių kraštu, ant kalnelio, tarp tvenkinių ir išlikusių senų parko medžių, stovi Sližių dvaras. Nors dvaro anatomija byloja XIX a. statybas, tam tikros architektūros detalės rodo, kad tuo metu Sližių dvaras galėjo būti perstatytas, prieš tai būta ankstyvesnio. Pagrindinis dvaro rūmas yra medinis, iškilęs […]
Leonpolio dvaras
Leonpolio dvaro teritorija, buvusi abipus Šventosios, tarp Armonos ir Storės, greičiausiai susiformavo XVI a. vid. Istoriografijoje Leonpolio rūmų statyba priskiriama Radviloms. Po 1922 m. žemės ūkio reformos Radvilos nesugebėjo išlaikyti dvaro ir pardavė Mykolui Deveniui. Devenių ūkis buvo aukštos žemdirbystės kultūros pavyzdys: veikė moderni spirito varykla, kooperatinė garinė pieninė, be to, Leonpolis buvo vienas pirmųjų […]
Krikštėnų dvaras
Apie Krikštėnų dvaro įsikūrimą tikslių žinių nėra. „Istorijos puslapiuose” dvaro istorija prasideda 1745 m., kuomet dvarą iš Monkevičių giminės nusipirko Ignas Bogušas. Po jo mirties dvarą paveldėjo jo jaunesnysis brolis – Pranciškus Ksaveras Bogušas. 1804 m. jis dvarą paliko ir išsikėlė gyventi į Varšuvą. Deja, iki mūsų dienų neišliko jokių duomenų, kaip minėtu laikotarpiu atrodė […]