Viškonių ąžuolas
Viškonių kaime, ties Baleliais, auga valstybės saugomas botaninis gamtos paveldo objektas – Viškonių ąžuolas. Jo aukštis – 22,5 m, apimtis – 5,7 m. Tai – paprastasis ąžuolas.
Veprių ąžuolas
Vepriuose, maždaug už 300 m į rytus nuo miestelio kapinių, už 20 m į pietryčius nuo III-osios Veprių kalvarijų stoties koplytėlės „Viešpats Jėzus meldžiasi alyvų sode”, auga valstybės saugomas botaninis gamtos paveldo objektas – Veprių ąžuolas. Jo aukštis – 30 m, apimtis – 4,3 m. Tai – paprastasis ąžuolas.
Lentvorų ąžuolas
Lentvorų kaimo kultūrinėje pievoje, Žemaitkiemio – Lyduokių kelio dešinėje pusėje, auga Lentvorų ąžuolas, 1960 m. paskelbtas gamtos paminklu, o 1987 m. – priskirtas prie respublikinės reikšmės botaninių gamtos paveldo objektų. Ąžuolo aukštis – 15 m, apimtis – 5,58 m. Lentvorų ąžuolas – garbingo amžiaus – medis viršijo gamtinę brandą, t. y. jam daugiau nei 200 metų, ir šiuo […]
Ozas „Barzdos kalnas”
Bartkūnų kaimo pasididžiavimas – retas geologinis darinys, kontinentinio ledynmečio palikimas, valstybės saugomas geomorfologinis gamtos paveldo objektas – ozas, vadinamas Barzdos kalnu. Tai ilgas, 635 m ilgio, vingiuotas pylimas, tiksliau, 4 pylimų virtinė, nutįsusi iš šiaurės į pietus. Jo plotis 30 – 70 m, aukštis 6 – 13 m. Ozo šiaurės vakarinio pylimo pietinėje dalyje yra Bartkūnų piliakalnis, dar vadinamas Koplyčkalniu.
Žuvintės šaltinis
Maždaug už 1 km nuo Moko akmens, apie 150 m nuo Šventosios upės, Žuvintės upelio kairiajame krante, kunkuliuoja valstybės saugomas respublikinės reikšmės hidrogeologinis gamtos paveldo objektas – Žuvintės šaltinis. Jame „verda” skaidrus, malonaus skonio vanduo. Šaltinis įdomus tuo, kad yra „bedugnis” – po 30 cm vandens sluoksniu susidariusi vandens ir smėlio emulsija, kurios gylis vietomis siekia daugiau kaip 5 metrus. Žuvintės šaltinio […]
Bečių šaltinis
Bečių šaltinis trykšta Bečių tvenkinio šiaurės vakarinėje pusėje, buvusioje dvaro, priklausiusio Stolypinų giminei, parko vietoje. Sovietmečiu čia buvo įrengtas gręžinys, pastatytas šulinio pastatas, iš kurio vamzdžiu stipria srove bėga gėlas vanduo. Jis be skonio ir kvapo, šaltas (temperatūra – 7,8°C), silpnai šarminis – pH=7,25, turi daug mineralinių medžiagų – 582 mg/l. Šaltinio vanduo vertinamas ir naudojamas maistui vietinių […]
Felinkos ąžuolas
Slabados kaime, Felinkos miške, kairiajame Siesarties upelio krante, auga valstybės saugomas botaninis gamtos paveldo objektas – Felinkos ąžuolas. 1988-aisiais jis paskelbtas vietinės reikšmės gamtos paminklu, vėliau įtrauktas į valstybės saugomų gamtos paveldo objektų sąrašą. Felinkos ąžuolas yra šimtmečius menantis medis milžinas. Jo aukštis – 16 m, apimtis – 5,15 m. Tai – paprastasis ąžuolas.
Bliūdašilio eglė
Bliūdašilio miške, Kazliškių kaime, auga išskirtinis valstybės saugomas botaninis gamtos paveldo objektas – Bliūdašilio eglė. Ji pasiekiama važiuojant keliu Želva – Balninkai, ir, likus maždaug 400 m iki Siesarties upės, jos neprivažiavus, pasukus į dešinėje kelio pusėje esantį miško keliuką, pavažiavus dar apie 250 m, kirtus Želvos upeliuką, iškart už jo, kairėje pusėje. Dėl savo formos, kamieno struktūros, storio, […]
Atkočių tuopa
Atkočių kaimo vakarinėje dalyje auga valstybės saugomas botaninis gamtos paveldo objektas – Atkočių tuopa. 1960-aisiais tuopa paskelbta vietinės reikšmės gamtos paminklu, 1987 m. priskirta prie respublikinės reikšmės paminklų. Atkočių tuopos aukštis – 30 m, apimtis – 6,1 m. Tai – baltoji tuopa.
Šaltupio (Šaltupės) akmuo
Šventosios upės kairiajame krante, apie 0,7 km į aukštupio pusę nuo Moko akmens, stūkso valstybės saugomas geologinis gamtos paveldo objektas – Šaltupio (Šaltupės) akmuo. Riedulys gamtos paminklu paskelbtas 1964 m. Prie respublikinės reikšmės geologinių gamtos paveldo objektų priskirtas 1985 m. Šaltupio (Šaltupės) akmens aukštis – 1,58 m, ilgis – 3,8 m, plotis – 2,64 m, o perimetras – 9,51 m.